Einręšisherra.
Viš lestur Morgunblašsins nś ķ morgun, laugardaginn 17. janśar, las ég athugasemdir Péturs H. Blöndal alžingismanns, vegna orša sem falliš hafa vegna skošana hans. Eftir lesturinn kom ķ hug mér žeir einręšisherrar sem uppi hafa veriš į okkar litlu plįnetu. Allir eiga žeir žaš sameiginlegt aš hafa falliš įšur en draumar žeirra um alheims- eša įlfuyfirrįš ręttust. Ein įstęša žess aš žeir hafa falliš er sś aš žeir hafa safnaš aš sér skošanabręšrum eša gungum sem haft hafa ašrar skošanir en ekki žoraš aš višra žęr, enda oršiš vitni aš žvķ hvernig fer fyrir slķkum. Žannig einangrast viškomandi og sannleikurinn um hans eigin stöšu og rķkis hans veršur framandi og ekki ķ takt viš raunveruleikann. Vęnisżkin tekur völdin og žeir er reyna aš koma sannleikanum aš eru żmist drepnir eša varpaš ķ hinar myrkustu dżflissur.
Oft hef ég oršiš vitni aš žvķ hvernig žeir sem hafa sterkar skošanir og eru fylgnir sér, hvernig žeir hafa veriš rakkašir nišur og vegiš aš heišri žeirra og ęru. Žį er lögmįliš: ,,Hafi ég ašra skošun en žś, žį er ég, t.d. sišleysingi, lögbrjótur og žjófur.? [upptalning er Péturs H. Blöndal] Ekki er žaš ętlun mķn eša sérstök löngun aš hvķtžvo Pétur H. Blöndal, heldur mislķkar mér aš žegar menn eru trśir skošunum sķnum, hvort sem žęr eru pólitķskar til vinstri eša hęgri, trśarlegs ešlis o.s.frv., aš žį skulu andstęšingar ķ skošunum vega aš heišri og ęru manna. Mörg dęmi eru um slķkt ķ opinberri umręšu og eiga žar ,,allir? jafna sök.
Pólitķskt umhverfi ķ Bandarķkjunum, sem telja vilja sig helsta lżšręšisrķki heims, hefur um langt įrabil einkennst af žvķ aš grafa upp eitthvaš er helst geti svipt menn heišri og ęru og žęr ašferšir notašar til aš klekkja į ,,andstęšingnum?, frekar en aš gera žaš į mįlefnalegan hįtt. Bandarķkin eru til fyrirmyndar į margan hįtt, en foršumst aš lķkja eftir žeim į žessu sviši.
Einkenni sterkra leištoga er aš žeir safna aš sér hópi sterkra og skošanafastra einstaklinga sem hver um sig hefur sitt sérsviš og žį gjarnan sérsviš, žar sem leištoginn er veikur fyrir. Žeir eru ófeimnir viš aš višra skošanir sķnar, hvort sem žęr eru ķ andstöšu viš leištogann eša ekki, vitandi aš allt sem žeir segja veršur metiš į mįlefnalegan hįtt og aš nišurstašan veršur alltaf sś er kemur fyrirtękinu eša rķkinu best, slķkur ,,her? er nįnast óvinnandi. Žvķ mišur eru allof margir er leištogastöšur fylla, hręddir viš aš višurkenna aš žeir hafi veikar hlišar og żta frį sér einstaklingum er fyllt geta ķ žęr eišur, eru mešvitaš eša ómešvitaš hręddir um aš žeir geti skyggt į žį. Žessi lżsing er svo aftur einkenni veikra leištoga.
Einn af hornsteinum lżšręšisins er skošanafrelsi. Hluti žess aš varšveita lżšręšiš er aš viš viršum skošanir annarra. Ef viš erum ósammįla, svörum mįlefnalega og įn žess aš vega aš heišri og ęru manna. Komum žvķ ekki žannig fyrir aš menn veigri sér viš aš vera ósammįla, žvķ žį eigi žeir į hęttu aš vera atašir aur og drullu. Slķkt er ašför aš lżšręšinu og stjórnarskrį landsins er tryggir okkur skošana- og trśfrelsi.
Oft hef ég oršiš vitni aš žvķ hvernig žeir sem hafa sterkar skošanir og eru fylgnir sér, hvernig žeir hafa veriš rakkašir nišur og vegiš aš heišri žeirra og ęru. Žį er lögmįliš: ,,Hafi ég ašra skošun en žś, žį er ég, t.d. sišleysingi, lögbrjótur og žjófur.? [upptalning er Péturs H. Blöndal] Ekki er žaš ętlun mķn eša sérstök löngun aš hvķtžvo Pétur H. Blöndal, heldur mislķkar mér aš žegar menn eru trśir skošunum sķnum, hvort sem žęr eru pólitķskar til vinstri eša hęgri, trśarlegs ešlis o.s.frv., aš žį skulu andstęšingar ķ skošunum vega aš heišri og ęru manna. Mörg dęmi eru um slķkt ķ opinberri umręšu og eiga žar ,,allir? jafna sök.
Pólitķskt umhverfi ķ Bandarķkjunum, sem telja vilja sig helsta lżšręšisrķki heims, hefur um langt įrabil einkennst af žvķ aš grafa upp eitthvaš er helst geti svipt menn heišri og ęru og žęr ašferšir notašar til aš klekkja į ,,andstęšingnum?, frekar en aš gera žaš į mįlefnalegan hįtt. Bandarķkin eru til fyrirmyndar į margan hįtt, en foršumst aš lķkja eftir žeim į žessu sviši.
Einkenni sterkra leištoga er aš žeir safna aš sér hópi sterkra og skošanafastra einstaklinga sem hver um sig hefur sitt sérsviš og žį gjarnan sérsviš, žar sem leištoginn er veikur fyrir. Žeir eru ófeimnir viš aš višra skošanir sķnar, hvort sem žęr eru ķ andstöšu viš leištogann eša ekki, vitandi aš allt sem žeir segja veršur metiš į mįlefnalegan hįtt og aš nišurstašan veršur alltaf sś er kemur fyrirtękinu eša rķkinu best, slķkur ,,her? er nįnast óvinnandi. Žvķ mišur eru allof margir er leištogastöšur fylla, hręddir viš aš višurkenna aš žeir hafi veikar hlišar og żta frį sér einstaklingum er fyllt geta ķ žęr eišur, eru mešvitaš eša ómešvitaš hręddir um aš žeir geti skyggt į žį. Žessi lżsing er svo aftur einkenni veikra leištoga.
Einn af hornsteinum lżšręšisins er skošanafrelsi. Hluti žess aš varšveita lżšręšiš er aš viš viršum skošanir annarra. Ef viš erum ósammįla, svörum mįlefnalega og įn žess aš vega aš heišri og ęru manna. Komum žvķ ekki žannig fyrir aš menn veigri sér viš aš vera ósammįla, žvķ žį eigi žeir į hęttu aš vera atašir aur og drullu. Slķkt er ašför aš lżšręšinu og stjórnarskrį landsins er tryggir okkur skošana- og trśfrelsi.
0 Ummæli:
Sendu inn athugasemd
<< Heim