mįnudagur, aprķl 19, 2004

Nżtt og gamalt.

Žegar žś gefur lķf žitt Guši, žį hverfa ekki vandamįl žķn eša žaš sem er vont veršur gott. Žaš sem gerist er aš žś öšlast nżjan anda og ešli žitt breytist og hold žitt er krossfest meš Kristi og hefur ekkert vald yfir žér lengur. Žó aš žér verši eitthvaš į, žį breytir žaš ekki žvķ aš žegar žś meštókst frelsiš ķ Kristi og jįtašist honum, gerši hann viš žig eilķfan sįttmįla. Sįttmįla sem hann mun ALDREI brjóta, heldur veršur ALLTAF ķ gildi.

Žaš eina sem getur valdiš ašskilnaši į milli žķn og Gušs er žaš aš žś afneitir honum og hęttir aš trśa į hann. En mundu aš ef žér veršur eitthvaš į: Ekki fordęma sjįlfa/n žig og draga žig frį Guši, vegna žess aš meš žvķ teljir žś aš žś hafir brugšist honum. Hann reiknar meš žvķ aš žś sért ófullkomin/n. Žess vegna kom Kristur, vegna žess aš hann veit aš žś ert ófullkomin/n, veit aš syndin veldur ašskilnaši į milli Gušs og manna, žvķ kom hann til aš brśa biliš, žannig aš mašurinn og Guš gętu sameinast į nżju fyrir fórnina sem fęrš var į krossinum, fórn sem var lżtalaus og fullkomin.

Žegar žś gefur lķf žitt Guši, žį mun hann hjįlpa žér viš aš leysa vandamįl žķn og hann mun hjįlpa žér aš breyta žvķ vonda ķ lķfi žķnu ķ gott. Žś munt öšlast nżjan anda og hiš gamla ešli žitt mun verša aš engu og žś munt halda boš Gušs, ekki vegna ótta viš aš glatast, heldur vegna žess aš žś elskar Drottinn žinn og frelsara og munt žrį nęrveru hans meira en allt annaš ķ lķfinu.