Aš sęttast viš fortķšina
Žaš er ljóst aš sįrsauki tengdur fortķšinni kemur oft ķ veg fyrir aš viš njótum lķfsins, bęši ķ nśtķš og framtķš. Birtingarmynd innri sįrsauka er oft sś aš viš erum alltaf žreytt. Žaš er vegna žess aš viš notum alla okkar tilfinningalegu orku ķ gremju, óįnęgju, samviskubit og sorg yfir fortķšinni. Aš nį sįtt viš fortķšina reynist mörgum afar erfitt og žvķ erfitt aš gera žvķ skil ķ stuttu mįli.
Til aš sęttast viš fortķšina žį žurfum viš ķ fyrsta lagi aš horfast ķ augu viš sįrsaukann, višurkenna hann, fyrst fyrir okkur sjįlfum og svo fyrir einhverjum sem viš treystum. Žaš gęti veriš nįinn vinur, sįlfręšingur eša prestur, svo eitthvaš sé nefnt. Aš žegja og lįta sem ekkert sé virkar ekki. Okkur mun aldrei batna nema viš horfumst ķ augu viš og sviftum hulunni af žvķ sem veldur okkur sįrsauka.
Ķ öšru lagi žurfum viš aš sleppa žeim eša žvķ sem olli okkur sįrsauka, žvķ okkur getur ekki batnaš į mešan viš byrgjum gremju innra meš okkur. Til aš sleppa žurfum viš aš fyrirgefa. Hefnd leysir ekki tilfinningavanda eša tekur ķ burtu sįrsauka en žaš gerir fyrirgefningin. Viš žurfum ekkert frekar en viš viljum aš standa frammi fyrir persónu eša einstaklingum sem hafa brotiš į okkur, enda er ekki vķst aš viškomandi sé enn ofanjaršar, heldur getur fyrirgefningin įtt sér staš innra meš okkur. Žaš skiptir engu mįli hvort viškomandi į skiliš fyrirgefningu eša ekki, enda erum viš aš fyrirgefa sjįlfra okkar vegna og vegna įstvina okkar. Žaš er ekki sanngjarnt okkar vegna eša žeirra aš viš séum aš valda sjįlfum okkur og öšrum sįrsauka vegna einhvers sem ašrir geršu okkur. Viš getum ekki bęši notiš lķfsins og haldiš ķ gremjuna.
Ķ žrišja lagi žį žurfum viš aš stilla fókusinn uppį nżtt. Žvķ žaš er óumflżjanleg stašreynd aš viš lķkjumst žeim eša žvķ sem viš höfum fókusinn į. Žannig er beiskja og reiši oft borin į milli kynslóša. Viš lķkjumst žeim sem viš viljum ekki lķkjast vegna žess aš viš erum svo upptekin af žvķ aš lķkjast žeim ekki. Žvķ stillum viš fókusinn į žaš eša žann sem viš viljum lķkjast. Göngum ķ endurnżjun hugarfarsins. Tökum fókusinn af fortķšinni og horfum fram į viš. Aš fara ķ 12 spora vinnu er t.d. góš leiš til aš leiša mann fram į viš.
Fortķš mķn er ekki framtķš mķn, žaš var žį žetta er nśna. Viš erum ekki dęmd til aš halda ķ fortķšina en viš getum kosiš žaš, drifin įfram af biturš og sįrsauka.
Aš lokum męli ég eindregiš meš žvķ aš hafa Guš meš sér ķ žessari vinnu, žvķ hśn er sįrsaukafull og žvķ žurfum viš į allri žeirri uppörvun og styrk aš halda sem mögulegt er aš finna.
Guš gef mér ęšruleysi
til aš sętta mig viš žaš sem ég fę ekki breytt,
kjark til aš breyta žvķ sem ég get breytt
og visku til aš greina žar į milli.
Til aš sęttast viš fortķšina žį žurfum viš ķ fyrsta lagi aš horfast ķ augu viš sįrsaukann, višurkenna hann, fyrst fyrir okkur sjįlfum og svo fyrir einhverjum sem viš treystum. Žaš gęti veriš nįinn vinur, sįlfręšingur eša prestur, svo eitthvaš sé nefnt. Aš žegja og lįta sem ekkert sé virkar ekki. Okkur mun aldrei batna nema viš horfumst ķ augu viš og sviftum hulunni af žvķ sem veldur okkur sįrsauka.
Ķ öšru lagi žurfum viš aš sleppa žeim eša žvķ sem olli okkur sįrsauka, žvķ okkur getur ekki batnaš į mešan viš byrgjum gremju innra meš okkur. Til aš sleppa žurfum viš aš fyrirgefa. Hefnd leysir ekki tilfinningavanda eša tekur ķ burtu sįrsauka en žaš gerir fyrirgefningin. Viš žurfum ekkert frekar en viš viljum aš standa frammi fyrir persónu eša einstaklingum sem hafa brotiš į okkur, enda er ekki vķst aš viškomandi sé enn ofanjaršar, heldur getur fyrirgefningin įtt sér staš innra meš okkur. Žaš skiptir engu mįli hvort viškomandi į skiliš fyrirgefningu eša ekki, enda erum viš aš fyrirgefa sjįlfra okkar vegna og vegna įstvina okkar. Žaš er ekki sanngjarnt okkar vegna eša žeirra aš viš séum aš valda sjįlfum okkur og öšrum sįrsauka vegna einhvers sem ašrir geršu okkur. Viš getum ekki bęši notiš lķfsins og haldiš ķ gremjuna.
Ķ žrišja lagi žį žurfum viš aš stilla fókusinn uppį nżtt. Žvķ žaš er óumflżjanleg stašreynd aš viš lķkjumst žeim eša žvķ sem viš höfum fókusinn į. Žannig er beiskja og reiši oft borin į milli kynslóša. Viš lķkjumst žeim sem viš viljum ekki lķkjast vegna žess aš viš erum svo upptekin af žvķ aš lķkjast žeim ekki. Žvķ stillum viš fókusinn į žaš eša žann sem viš viljum lķkjast. Göngum ķ endurnżjun hugarfarsins. Tökum fókusinn af fortķšinni og horfum fram į viš. Aš fara ķ 12 spora vinnu er t.d. góš leiš til aš leiša mann fram į viš.
Fortķš mķn er ekki framtķš mķn, žaš var žį žetta er nśna. Viš erum ekki dęmd til aš halda ķ fortķšina en viš getum kosiš žaš, drifin įfram af biturš og sįrsauka.
Aš lokum męli ég eindregiš meš žvķ aš hafa Guš meš sér ķ žessari vinnu, žvķ hśn er sįrsaukafull og žvķ žurfum viš į allri žeirri uppörvun og styrk aš halda sem mögulegt er aš finna.
Guš gef mér ęšruleysi
til aš sętta mig viš žaš sem ég fę ekki breytt,
kjark til aš breyta žvķ sem ég get breytt
og visku til aš greina žar į milli.
0 Ummæli:
Sendu inn athugasemd
<< Heim